Bedarbių moterų ir vyrų skaičiaus pokytis Lietuvos savivaldybėse 2015-2016 metais

 

 

Bedarbių moterų skaičiaus pokytis Lietuvos savivaldybėse 2015 ir 2016 metais*

Daugumoje savivaldybių bedarbių moterų skaičius 2016 metais sumažėjo lyginant su 2015 metų statistika (žr. 1 pav.).

Bedarbių moterų skaičius 2016 metais lyginant su 2015 metais daugiausia sumažėjo šiose savivaldybėse: Skuodo rajono (3,8%), Alytaus rajono (2,2%), Birštono (1,9%), Neringos (1,7%), Vilkaviškio rajono, Mažeikių rajono, Alytaus miesto (po 1,6%), Anykščių rajono, Ignalinos rajono (po 1,5%), Biržų rajono, Pasvalio rajono, Jonavos rajono,  Tauragės rajono (po 1,3%), Jurbarko rajono (1,2%), Panevėžio rajono, Druskininkų (po 1,1%), Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Panevėžio miesto, Šakių (po 1%).

Moterų bedarbių skaičius sumažėjo šiose savivaldybėse: Rietavo ir Telšių rajonų (po 0,9%), Kazlų Rūdos, Kupiškio rajono, Molėtų rajono, Šalčininkų rajono ir Vilniaus rajono (po 0,8%), Kalvarijos, Marijampolės, Rokiškio rajono, Visagino miesto, Zarasų rajono, Akmenės rajono ir Palangos miesto (po 0,7%), Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Pakruojo rajono, Plungės rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Širvintų rajono, Ukmergės rajono ir Šilalės rajono (po 0,6%).

Moterų bedarbių skaičius beveik nepakito šiose savivaldybėse: Elektrėnų, Kėdainių rajono ir Kretingos rajono (pokytis 0,1%), Pagėgių (0,2%), Prienų rajono (0,3%), Raseinių rajono ir Utenos rajono (po 0,4%), Joniškio rajono, Kauno rajono, Kelmės rajono, Lazdijų rajono, Radviliškio rajono, Šilutės rajono, Varėnos rajono ir Vilniaus miesto (po 0,5%).

Tik vienoje savivaldybėje bedarbių moterų skaičius nepakito, tai – Švenčionių rajono savivaldybė.

Moterų bedarbių skaičius padidėjo Trakų rajono savivaldybėje (0,7%).

1 pav.  Didžiausias bedarbių moterų skaičiaus kitimas Lietuvos savivaldybėse (%).

Bedarbių vyrų skaičiaus pokytis Lietuvos savivaldybėse 2015 ir 2016 metais

Daugumoje savivaldybių bedarbių vyrų skaičius 2016 metais sumažėjo lyginant su 2015 metų statistika. Tačiau yra savivaldybių, kuriose bedarbių vyrų skaičius padidėjo (žr. 2 pav.).

2 pav.  Didžiausias bedarbių vyrų skaičiaus kitimas Lietuvos savivaldybėse (%).

Bedarbių  vyrų skaičius 2016 metais lyginant su 2015 metais daugiausia sumažėjo šiose savivaldybėse: Skuodo rajono (4,4%), Birštono ir Alytaus rajono (po 1,8%), Palangos miesto ir Vilkaviškio rajono (po 1,5%), Panevėžio miesto ir Ukmergės rajono (po 1,4%), Jurbarko rajono (1,3%), Vilniaus rajono (1,2%), Biržų rajono  ir Plungės rajono (po 1,1%), Mažeikių rajono, Panevėžio rajono, Rokiškio rajono ir Šakių rajono (po 1%).

Vyrų bedarbių skaičius sumažėjo šiose savivaldybėse: Ignalinos rajono (0,9%), Anykščių rajono ir Pasvalio rajono (po 0,8%), Alytaus miesto, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Pagėgių ir Tauragės rajono (po 0,7%), Kauno miesto, Jonavos rajono, Kelmės rajono, Varėnos rajono ir Zarasų rajono (po 0,6%).

Vyrų bedarbių skaičius beveik nepakito šiose savivaldybėse: Radviliškio rajono (0,1%), Elektrėnų, Šilutės rajono, Kėdainių rajono, Šiaulių rajono ir Šilalės rajono (po 0,2%), Kaišiadorių rajono, Lazdijų rajono,  Prienų rajono, Rietavo, Šiaulių miesto ir Telšių rajono (po 0,3%), Kauno rajono ir Pakruojo rajono (po 0,4%), Kretingos rajono ir Vilniaus miesto (po 0,5%).

Vyrų bedarbių skaičius nepakito Marijampolės, Raseinių rajono, Šalčininkų rajono bei Visagino miesto savivaldybėse.

Vyrų bedarbių skaičius padidėjo šiose savivaldybėse: Trakų rajono (1%), Kazlų Rūdos ir Kalvarijos (po 0,8%), Akmenės rajono ir Utenos rajono (po 0,6%), Švenčionių rajono (0,5%), Druskininkų (0,4%), Neringos (0,2%), Kupiškio rajono, Joniškio rajono, Molėtų rajono ir Širvintų rajono (po 0,1%).

*Duomenis pateikė Lietuvos moterų lobistinės organizacijos (www.lmlo.lt) konsultantai.